Gyveno kartą toks jaunuolis, jo vardas buvo Torrentinas. Kilęs jis buvo iš pasaulio platybių. Pasiutęs buvo, turėdavo dažnai problemų su policija. Tačiau draugai ir kaimynai jį labai mėgdavo. Dėl to ką pasiūlyti jis galėdavo. Paauglys jis dar tebuvo, tad mažai jį tedomino tie administraciniai nemalonumai.

Ėjo laikas, praėjo paauglystė, štai padaryta dar viena kvailystė. Apie ją plačiau čia ir paskaitysim. Buvo toks padaužų klubelis, Linkomanija jis vadinos. Įstojo į šio klubelio gretas ir Torrentinas, iš dalies dėl savo žingeidumo, iš dalies dėl to, kad skaitmeninė informacija jam labai įdomi buvo. Turėjo Torrentinas ryšių įvairių, ir optinių, ir belaidžių, ir varinių, ir formatų įvairių. Eidavo į trasą nuliukai su vienetukais. Toks buvo šio klubelio hobiukas. Kiekvienas klubo narys buvo kaip darbinis arklys, plušo daug, gavo mažai. Bet dirbo su šypsena, žinojo, kad kitiems nariams savo darbu suteiks motyvacijos. Visi krūvoje jie parneš daugiau informacijos. O su šia informacija visi draugai ir kaimynai ilgai skanduos ovacijas. Taip ir plušėjo klubelis, nemažas buvo vargelis. Draugai ir pažįstami dėl to vis atsidėkodavo kaip galėdami. Žinojo, kad informacijos stygiumi tikrai nesibodės. Sukosi taip Torrentinas Linkomanijoje iki pirmas didesnis sunkumas atėjo.

Pradėjo baubai Torrentino veiklą stebėti. Ne visada jis iš namų išeiti galėdavo. Būdavo naktimis nemiegodavo. Kaip čia informacijos draugams parnešti jis vis galvodavo. Kad baubai nematytų, kad baudos neišrašytų. Kad jam su kaimynais draugauti netrukdytų. Užėjo jis į klubo forumą, aprašė savo problemą ir atsakymų nemažai sulaukė. Taip pat pagalbos rankų ištiestų netrūko, viena iš jų „šifriukas“ vadinos. Su „šifriuku“ Torrentinas vėl gigabaitų daug prasuko, o baubai nė nesukluso.

Augo Torrentinas, su juo ir galimybės jo augo. Nebereikėjo jam jau informacijos rinkti skubėti, nes jau „hardai“ nuo pertekliaus buvo pradėję braškėti. Persikėlė jis vėliau į kitą šalį gyventi, tačiau Linkomanijos klubo jis nepamiršo. Kaip tik vėl dėl apribojimų klubo veiklai padėti jis niršo. Jam vieną naktį benirštant draugas „Virtualus privatus tinklas“ atėjo į namus. Torrentinas suprato, kad dabar linksma vėl bus. Ir eilinį kartą jis vėl džiugino savo draugus.

Šis kūrinys parašytas norint dalyvauti Linkomanijos 15 metų gimtadienio progos pasakų konkurse.