Buvo vasara, norėjau nustebinti savo draugus pasidarydama tatuiruotę. Niekam apie šią savo mintį garsiai nepasakojau, tiesiog senokai svarsčiau apie kokį nors piešinį ant savo kūno. Atėjo birželio mėnesio pabaiga, gavau algą ir apsilankiau pas vieną tatuiruočių meistrą. Prieš mėnesį susitarėme, kad man ant kaklo ištatuiruos katę. Praėjo pora valandų ir patenkinta, kad įvykdžiau savo mintį ėjau namo. Skaudėjo, bet skausmas laikinas dalykas, kuris praeina. Grįžau namo, pasiėmiau veidrodį, pasižiūrėjau į savo puošmeną, nusišypsojau ir nuėjau gamintis valgyti.
Pirmas žmogus, kuriam parodžiau tatuiruotę buvo geriausia mano draugė. Baiminausi, kad būsiu išpeikta, tačiau priešingai, draugė pagyrė piešinį, užsiminė pati planuojanti kažką panašaus. Po pozityvios draugės reakcijos savąją tatuiruotę demonstravau drąsiau. Tiesa, ne visada ji matydavosi, dažnokai ją dengdavo plaukai.
Po tatuiravimo sesijos praėjo mėnuo, per tą mėnesį man pasirodė, kad tapau labiau savimi pasitikinti. Drąsesnė bendrauti su žmonėmis, taip pat pradėjau tvirčiau laikytis savo nuomonės. Juokais pagalvojau, kad seniau reikėjo pasidaryti tatuiruotę, nes viskas tik geryn. Tačiau praėjo dar savaitė ir prasidėjo pirmieji negerumai. Atsikėlusi ryte jausdavausi pavargusi, padažnėjo išsiblaškymo atvejai. Keletą kartų net pramiegojau žadintuvą ir vėlavau į darbą, nors visą laiką atsikeldavau likus kelioms minutėms iki žadintuvo. Nusipirkau vaistinėje kažkokių vaistų, kuriuos rekomendavo pardavėja, situacija pasitaisė. Po savaitės vaistų jau nebevartojau ir jaučiausi puikiai.
Atėjo Rugpjūtis, su drauge buvome suplanavę pirmą savaitgalį važiuoti į Nidą. Susipakavome mantą ir išvažiavome pailsėti nuo miesto triukšmo. Išsinuomavome mažą kambarį netoli vandens. Išaušo rytas ir nutarėme važiuoti pavažinėti dviračiais, pasigrožėti atsiveriančiais gamtos vaizdais. Nuėjome iki dviračių nuomos punkto, išsirinkome sau patikusius dviračius ir pasileidome į kelionę. Tą dieną plaukus susirišau į kuodą, kad važiuojant dviračiu vėjas jų neplaikstytų. Po poros valandų kelionės dviračiu nutarėme sustoti ir pasistiprinti. Radome gražią vietelę su suoliuku, išsitraukėme skanėstus ir susėdome. Plepėjom su drauge apie darbus, apie gyvenimą, juokėmės. Norėjau kažką sakyti draugei, kai pajutau, kad keistai kutena kaklą, išsigandau, kad bus koks nors vabalas užlipęs... Paprašiau draugės, kad pažiūrėtų, ir jeigu ras vabalą, kad jį nuo manęs nuimtų. Draugė apėjo man už nugaros ir ieškojo kas ten man sukelia nemalonius pojūčius. Po penkių sekundžių ji mane nuramino, kad jokio vabalo nėra, tačiau po to keistai nutilo. Patylėjusi apie pusę minutės ji man pasakė, kad jai pasirodė, jog katė ant mano kaklo pasikeitusi. Pamaniau, kad draugės pastabumas menkas, jeigu nepamena kaip atrodo mano tatuiruotė. Pasičiupau veidrodėlį iš rankinuko ir pabandžiau pasižiūrėti kas gi ten yra. Tai ką pamačiau mane išmušė iš vėžių, sėdinčios katės siluetas su pakelta uodega buvo virtęs į katę atliekančią šuolį. Stengiausi nusiraminti, bet nepavyko, pradėjo drebėti rankos, draugės susirūpinęs žvilgsnis taip pat nedrąsino.
Išsipasakojau draugei apie savo sveikatos pokyčius, kurie buvo užėję po gero mėnesio, po tatuiruotės padarymo. Draugė numojo į mano pasakojimą ranka, atseit tai nesusiję. Įdomiausia buvo, kodėl ta tatuiruotė pasikeitė, ir kodėl dabar buvo šuolį atliekančios katės atvaizdas. Mėnesį stebėjau savo tatuiruotę, tačiau niekas nesikeitė, vėliau net pagalvojau, kad galbūt pati nepamenu kaip atrodė mano tatuiruotė. Norint ją pamatyti prieš veidrodį atsistoti neužtekdavo, tad didžiąją laiko dalį apie ją buvau pamiršusi. Vieną rytą vėl atsikėliau nekokios savijautos, skaudėjo galvą, truputį niežėjo kaklas. Prisiminiau įvykį Nidoje ir sunerimau. Veidrodis šį kartą iškrito iš rankų, katės siluetas ant mano kaklo dabar pavirto į katės galvą, su iššieptais dantimis. Tą dieną į darbą nenuėjau... Paskambinau draugei ir pasakiau, kad kai galės atvyktų pas mane. Draugė mane aplanke per pietus, parodžiau jai savo tatuiruotę, o ji nustėro iš baimės. Piešinys atrodė piktai, lyg katė grasintų įkasti. Situacija darėsi baugi, dar prisiminiau vieną filmą, apie raganas ir tatuiruotes, kurios aukoms rodė kiek dar tęsis užkeikimas. Pamaniau, kad reikia kreiptis į savo „tattoo“ meistrą, galbūt jis galės ką nors pakomentuoti.
Draugė mane pavėžėjo netoli tatuiruočių salono ir nuvažiavo atgal į darbą. Aš nuėjau ieškoti meistro, tačiau priėjusi tatuiruočių salono duris pamačiau, kad jos užkaltos lentomis. Pradėjau dairytis pro stiklus, tačiau viduje nieko nesimatė. Pasirodė, kad meistro dirbtuvės išsikėlė, o patalpos uždarytos remontams. Patraukiau stotelės link, telefone pasižiūrėjus, kad greitu metu atvažiuos man tinkantis autobusas. Atėjau į stotelę ir sustojau netoli jos. Man taip autobuso belaukiant prie manęs priėjo kažkoks vyras, paklausė kiek valandų. Aš pasilenkiau pasikuisti rankinuke, kad susirasčiau telefoną, o tuo metu vyras pamatė mano tatuiruotę. Suradau telefoną, pažiūrėjau kiek valandų ir pakėliau akis, kad pasakyčiau vyrui, kad dabar pusė dviejų. Vyro veidas buvo kupinas išgąsčio, paklausiau jo kas nutiko. Jis man pasakė, kad mano tatuiruotė yra blogis, ir kad man kuo greičiau reikia ją pašalinti. Aš jam pasakiau, kad prieš tai mano tatuiruotė tebuvo katės siluetas. Vyras tik dar kartą pabrėžė, kad svarbu ją pašalinti, kol nevėlu, padėkojo už valandų patikslinimą ir pasišalino. Tą naktį sapnavau košmarą, jame mane gaudė didelė juoda katė...
Ryte atsikėlusi ir nuėjusi prie veidrodžio pamačiau, kad kairės akies rainelės spalva iš rudos tapo juoda. Siekiau veidrodžio, kad pasižiūrėčiau kaip atrodo piešinys ant kaklo, kilstelėjau jį ir pamačiau, kad nuo katės galvos piešinyje atsirado linijos, einančios į visas puses.
Sekantį rytą abi mano akys buvo juodos, o linijos jau ėjo per visą nugarą. Nesugalvojau nieko kito, tik kreiptis pagalbos pas daktarus, galbūt čia kokia odos infekcija... Vizitas pas daktarus nenudžiugino, buvo nustatytas kraujo užkrėtimas. Daktarai stebėjosi, kad kraujyje rado tušo. Paklausiau ką tokiu atveju daryti? Jie man išrašė antibiotikų ir išleido namo.
Antibiotikai nepadėjo, pradėjau karščiuoti, dažnai pykindavo. Vieną rytą atsikėlusi ant rankų pamačiau kraują, kraujavo kaklas, veidrodyje pamačiau kruvinus katės dantis. Pradėjo perštėti nugarą, pamaniau, kad tuoj kraujuos visos tatuiruotės išmargintos odos vietos. Tačiau jos kraujuoti nepradėjo, tik tolygiai didėjo linijų skaičius. Po savaitės pusę mano odos dengė tatuiruotė.
Vieną rytą prabudau labai keistai jausdamasi, atrodė lyg lova būtų padidėjusi. Pasiverčiau ant šono, kad būtų patogiau išlipti iš lovos. Pamačiau, kad mano rankos pilnai juodos, įsižiūrėjusi pamačiau, kad jas dengia kailis. Bandžiau atsisėsti, bet nesigavo, nuleidau galvą žemyn pasižiūrėti į kojas, o ten pamačiau juodą pilvą ir ne žmogaus kojas. Iš lovos stryktelėjau veidrodžio link, o jame pamačiau juodos katės atvaizdą.