Žmogus dirbo ištisus metus, žinojo, kad svajonė daug kainuoja, reikia taupyti sunkiai uždirbamus pinigus. Dirbo mėnesį, dirbo du, galvoje buvo vien tik darbas, daugiau nieko. Dažniausiai žmogus dar rasdavo laiko pailsėti, bet tik tiek. Draugų skambučiai liko neatsakyti, žinutės neatrašytos, socialiniai tinklai užmiršti. Aktyviai veiklai laiko irgi nebuvo, tik darbas, darbas ir darbas. Praėjo pusė metų, žmogelis sublogo, akys įkrito veidan, lūpos pavirto plonyte linija veide. Tačiau žmogus žinojo, kad dirba savo svajonei, tad rankų nenuleido. Mieguistumą laukan vydavo energetiniais gėrimais ir kava, nemigą pakeisdavo darbas. Porą kartų vos neužmigo važiuodamas iš darbo pavakariais, tad nuo to laiko pradėjo važinėti viešuoju transportu. Visada atsisėsdavo nuošaliame kampe ir miego pagautas snūduriuodavo iki namų stotelės. Praėjo dar trys mėnesiai, žmogus žinojo, kad tuoj turės reikiamą pinigų sumą savo svajonei įsigyti. Dar truputį reikia pakentėti…

Suskamba durų skambutis, atvažiavo kurjeris. Iš autobusiuko dviese iškelia didžiulę dėžę, užneša žmogui į ketvirtą aukštą. Žmogus atsiskaito kurjeriams už užnešimą, uždaro buto duris ir eina išpakuoti dėžės. Po penkių minučių pasimato juodas didelis daiktas. Ir kas gi čia per daiktas? O pasirodo naujas 65 colių įstrižainės Samsung televizorius. Nieko keisto, kad kurjeriai taip vargo jį užnešti, svoris net 35 kilogramai. Tačiau per tuos devynis mėnesius žmogus taip pavargo, kad dabar galvoje tik poilsis. Jis nueina miegoti, televizorius lieka stovėti išpakuotas kambaryje, net neįjungtas į elektrą.

Išaušta rytas, žmogus prabunda girdėdamas kažkokį keistą garsą. Ateina iki kambario, kuriame vakar liko stovėti įsigyta jo svajonė. Tas garsas pasirodo buvo tik “white-noise”, nes televizorius neturėjo ką rodyti. Žmogus siekė televizoriaus valdymo pulto, bet perkratęs atmintį atsiminė, kad vakar televizoriaus net nebuvo įjungęs elektron. Patikrino jungtis, maitinimo laidas net neįkištas į televizorių. Pasitrynė akis, pažiūrėjo į televizorių – šnypščia. Bet kaip? Matomai čia bus tik sapnas. Pabando sau įsižnybti ir rikteli iš skausmo, skausmas jaučiasi ir nemažas. Matomai čia realybė, dar kartą pasižiūri į televizoriaus nugarinę dalį, laido nematyti. Žmogus jau beveik pasiekė valdymo pultą, tik staiga televizoriuje pasirodė vaizdai.

Televizorius rodė žmogų, kuris labai daug dirbo, atsiskyrė nuo jį supančių žmonių. Aukojo savo sveikatą vardan svajonės, kuri turėjo jį pradžiuginti. Rodė kaip žmogus žiūri televizorių, reklamas, bet nesidžiaugia. Po poros minučių televizorius parodo žmogui naują svajonę – mašiną. Po to seka monotoniški vaizdai, rodomas žmogus kuris sunkiai diena iš dienos pluša. Neskiria laiko poilsiui, nes kuo greičiau nori įsigyti svajonių automobilį. Po šių vaizdų seka trikdžiai ir žmogus daugiau nieko nepamato. Galop televizorius išsijungia, o žmogus lieka su daugeliu iškilusių klausimų.

Žmogus ir toliau dirba, nes norėdamas įsigyti savo brangųjį televizorių buvo nemažai įsipareigojęs. Eina savaitės, darbai eina į pabaigą, tačiau jie vėl yra prioritetinis dalykas, nėra laiko niekam kitam. Nėra laiko nei draugams, net to paties televizoriaus parodyti. Žmogus pradeda galvoti apie televizoriuje matytus vaizdus. Pamąsto, kad per tą svajonę taip įklimpo, jog nėra laiko net tuo pačiu televizoriumi pasidžiaugti. Ateina prie televizoriaus, įsijungia trumpam, pasidžiaugia vaizdais ir atgal prie darbo.

Praeina mėnuo, žmogus po truputį pabaiginėja darbus, atrodo ir nuotaika taisosi. Po savaitės darbai baigiasi, žmogus pasiima dvi savaites atostogų. Per tas dvi savaites tikrai bus laiko pasidžiaugti televizoriumi, galbūt net pavyks draugų į namus pasikviesti. Pirmą atostogų dieną žmogus įsijungia televizorių, džiaugiasi puikia raiška, gražiomis spalvomis. Jam taip besidžiaugiant televizorius ima ir išsijungia. Nepatenkintu veidu jis susiranda naudotojo instrukciją, paskaito galimų gedimų sąrašą. Pabando instrukcijoje aprašytus galimus problemų sprendimus, tačiau niekas nepadeda. Televizorius nerodo, žmogus nelaimingas. Nutaria paskambinti į garantinį aptarnavimą, tačiau ten jam nurodoma, kad reikia atgabenti televizorių iki garantinio aptarnavimo centro. Žmogus pasvarsto, kad tai jam nepriimtina ir paskambina meistrams, taisantiems televizorius, kurių skelbimą surado internete.

Kitą dieną atvyksta meistrai, skambina į duris, tačiau jų niekas neįsileidžia. Skambina mobiliu, girdi mobilaus skambėjimo melodiją už durų, tačiau tik tiek. Galop pabandę dar paskambinti į duris, ir paskambinti žmogui į mobilų jie nuleidžia rankas ir išvyksta savo keliais. O už užrakintų durų vaizdas toks: sėdi žmogus fotelyje, susmukęs, televizoriaus valdymo pultas iškritęs iš rankų. O televizorius rodo laidą apie nuovargį, ir nuovargio sukeliamas ligas…